suuosti

suuosti
suúosti tr. K, KII132, Š, Rtr, suuõsti, suuõdžia (sùuodžia), sùuodė 1. M, L, LL191, DŽ1, KŽ, Upn, Skdt, Ktk, Btrm, Mrc uodžiant pajusti kvapą, užuosti: Pėdus suuodžia kai skalikas N. Katinai sùuodžia puliukus ir stveria DrskŽ. Katė suúodžia mėsą NdŽ. Uodžiu i nesuúodžiu, kas te smirda Dglš. Jiej [dūminėse pirkiose] kap smirdėj[o], tai nesùuodžia Sn. Šuva per kiemą sùuodžia Pv. Šuo pametė zuikio pėdas i nebgalia besuúosti Brs. Tai ir vilkai, anys suúodžia sliedą žmogaus Aps. Karvė sùuodžia gyvates Pls. Suúodžia savinyką karvytė Trgn. Karvės kap suúodė vilko pėdas, kap pradėjo baubt Šil. Viena kitą jos (bitės), tur būti, suuodžia A1885,129. Arkliai suúodė dūmus Brsl. Meška ejo pėdais suuosdama Kb. Tokis kvapas [poniabudės] negražus, iš tolo jau sùuodi, kur ji yra Kpč. Meška, išvydus kepsnį ir suuodus gardų skonį, norėjo ir ji žuvų paragauti BsMtII110. Štai, Dočys tuojaus, tepalų smarkumą suúodęs, … su sykiu nei koks perkūns iš patalo šoko K.Donel. [Kiškelis] mėgina suuosti, iš kur paraku dvokia I.Simon. Tokie ilgaūsiai lengvai suuodžia, kuriuose žieduose daugiau nektaro sp. Toli suúodžiamas tepalas NdŽ. Nosis tur ir negal suuosti Mž463. Ir Ponas suuodė saldų [deginamų aukų] kvapą BB1Moz8,21. Suuodė kvapą rūbų jo CII312. ^ Ko prunkšti, kap kumelys kumelę suúodęs LKKXIII125(Grv). Velnias velnio dvasią suuodžia Vb. Pinigai – ne kilbasa, nesuúosi, kur padėta Trgn. Apsirėdė vilkas avinu, bet šunys vis tiek suuodė KrvP(Vkš). 2. M, DŽ, NdŽ, Bsg, Dg, Knv, Arm, Ll prk. numanyti, nujausti, sužinoti: Aš suúodžiau, kur anie nuėjo J. Ale ir sùuodžia, kur kokios mergšės! DrskŽ. Kasimas ir jo pati bus suuodę apie jo rastus pinigus J.Balč. Suúosk tu man, kad aš čia! Grk. Nesuúosi, kur jos (bitės) nubėgo Grv. Jei ką nors nauja suúosi, pasakyk ir man Dgl. Kur suúodžia, tai ir skuodžia Krok. Miestelėnai pirma suúodžia, kas krautuvė̃s yra Dbk. Nors po žemėm ažkasi, vis tiek suúodžia arielką, randa Klt. Suuodžia alų PrLXVII20, N. Sùuodė tą žmogų ir paskundė Drsk. O ana mat suúodė, kur tie kiaušiniai padėti Varn. Mergaitė puikiai suuodžia, ko tam dėdei taip dažnai paštan reikia rš. Teip tu man greitai suuoskie šermenis! Tat. O anys nežino dūmą Pono, nei suuodžia jo protą BBMik4,12. 3. refl. NdŽ, Jnš prk. paslapčiomis susitarti, susižinoti: Įėję susiúodė tarp savęs J. Jie uosdamos susiúodė ir suėjo į kuopą J. Merga su bernu greit susuodžia Rod. Susuõdę pirma čėso [jaunieji] DrskŽ. Dar tų svotų nėr – sùsuodė – ar jūs žinot, ir vestuvė Dg. Sūdžios susiuodė su sūdžia, ir prova, susukta be galo, pasibaigė taip, kad neužilgo nusipirko sau dvarus V.Kudir. | Jei karvės su svetimomis susiuodžia, pagenda pienas LTR(Srj). 4. pakęsti: Tabako ir benzinos kvapo tai negaliu suuõst Pv. \ uosti; apuosti; atuosti; išuosti; nuuosti; pauosti; prauosti; suuosti; užuosti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • suuosti — suúosti vksm. Katė̃ suúodžia mė̃są …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suuostinėti — 1 suuostinėti NdŽ, KŽ; M 1. Arm dem. suuostyti 1. 2. DŽ1 iter. dem. suuosti 2: Prakeikti šunys suuostinėdavo, surasdavo bėglio pėdas ir pavydavo J.Dov. 3. iter. dem. suuosti 3: Suuostinė[ja] naujynas i kitims parsako – tokia ana Krš. A vokyčiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apuosti — tr. J, Rtr, apuõsti, apuõdžia (àpuodžia Drsk), àpuodė 1. N, LVI133, KŽ pajusti kvapą. 2. DŽ1 prk. sužinoti turint, esant: Aš apuodžiau, kur kas yra J. Apuodę pinigų [vaikai], duok jiemi, ir baigta Prn. Ar jis neàpuodė te mergšę DrskŽ. uosti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atuosti — intr. Š, KŽ atbėgti, ateiti uostant. uosti; apuosti; atuosti; išuosti; nuuosti; pauosti; prauosti; suuosti; užuosti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • delto — deltõ prt. žr. dėlto: Stenėjo stenėjo, bet deltõ nemirė Ds. Aš prašiau prašiau – deltõ neatejo Jž. Delto gera, kad toli matai Ob. Del tõ gi ir viena nuejau, pasigavau [arklį], parsivedžiau ir niekam nei gero Rdm. Tai tiesioginis Rudžio amatas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išuosti — tr. NdŽ, KŽ uostant išaiškinti, ištirti, užuosti: Reikia uoslę turėti gerą, išuosti, iš kur vėjas pučia rš. [Vilkas] klausydavo net krintančių snaigių šnaresio. Išuosdavo kiekvienos tankmės tamsą rš. uosti; apuosti; atuosti; išuosti; nuuosti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nosis — 1 nosis sf. (1) 1. uoslės organas: Ilga, kumpa, buki, smaili, plokščia, užriesta nosis KII86. Jo nosis drūta, lūpos storos Ėr. Kvėpuoja pro nosį DŽ. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. Nejaučiu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuuosti — tr, K, Rtr, nuuõsti, nuuõdžia (nùuodžia Drsk), nùuodė Žl 1. LVII880, Š, NdŽ uosle susekti, užuosti: Šunys labai nuuodžia KII132. Šuva nuuodė, kad čia kažkieno būta Grž. Katė nuuodžia, kur mėsa padėta Vj. Gyvolis nuuoda svetimą žmogų Dr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pauosti — Slč, Ml, pauõsti, pauõdžia (pàuodžia Žl), pàuodė 1. žr. pauostyti: Pàuodė, pàuodė, kvepì kap skilandis (sako rūkančiam) Žln. Tik pauodžia, pauodžia, o negeria Klt. [Ksaveras] patraukė, pauodė [girių oro] Vaižg. 2. tr. uodžiant suprasti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prauosti — tr. NdŽ pajusti uodžiant. uosti; apuosti; atuosti; išuosti; nuuosti; pauosti; prauosti; suuosti; užuosti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”